Empatija svarbi verslui

Mes skirtingai suvokiame mus supantį pasaulį. Šis supratimas turėtų mus lydėti bendraujant ir stengiantis suprasti kitus. Tai galioja ir darbinėje aplinkoje, kur turėtume vienas su kitu bendrauti oriai ir pagarbiai. Empatija gali įtakoti mūsų elgesį, jį keisti tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. [T.Robbins]

Empatija svarbi verslui

92 procentai įmonių vadovų savo organizaciją apibūdina kaip empatišką. Ir tik 72 proc. darbuotojų sutinka su šiuo teiginiu. Darbuotojai teigia, kad lanksčios darbo valandos, vaikų priežiūros paslaugos, apmokami laisvadieniai rodo darbdavio empatiją. Didžioji dauguma darbuotojų linkę ilgiau dirbti empatiškoje organizacijoje. Taigi, empatiški darbdaviai padidina darbuotojų įsitraukimą ir jų išlaikymą organizacijoje. [ Hrdive]

The Center for Creative Leadership apklausė apie 7 tūkstančius vadovų iš 38 šalių. Atliktas tyrimas parodė, kad empatija tiesiogiai susijusi su darbo efektyvumu. Darbuotojai ar vadovai, kurie pasižymėjo empatija, gavo aukštesnius vertinimas iš savo vadovų nei tie, kurie nedemonstravo jokių empatijos bruožų. Tyrimas parodė, kad empatijos išmokstama. Tie vadovai, kurie aktyviai mokėsi empatijos – aktyvaus klausymo įgūdžių, skatino numatyti perspektyvą, ugdė užuojautą – kūrė empatija ir ryšiais pagrįstą verslą. [Hrdive]

Neapibrėžtumas rinkoje didina empatijos poreikį

Būtent empatija mums padeda sukurti pasitikėjimu ir pagarba pagrįstą aplinką, kuri yra būtina dirbant tiek nuotoliniu būdu, tiek esant dideliam neapibrėžtumui rinkoje. Būti empatiškais darbe nėra tas pats kaip būti empatiškais asmeniniame gyvenime. Kur turi būti ribos, kad darbuotojai nemanytų, jog vadovai pernelyg domisi jų emocijomis ir privačiu gyvenimu? Vadovams tenka mokytis „profesionaliosios empatijos“, kuri užtikrina paramą darbuotojams, bet nesikiša į jų privačias gyvenimo sferas. [Tonnyrobbins]

Įmonių darbuotojai per karantiną dirbantys nuotoliniu būdu susiduria su begale emocinių sunkumų. Įmonės šį laiką gali išnaudoti bendruomenės, ryšių su savo darbuotojais ir empatijos stiprinimui. Ericsson kompanija galinasi patarimais vadovams, kaip karantino metu bendrauti su darbuotojais, atsižvelgiant į sudėtingas sąlygas.

Trys rekomendacijos

Londono verslo mokyklos dėstytoja L. Gratton webinaro metu apklausė 3000 dalyvių, iš kurių 10 proc. teigė, kad nuotolinio darbo metu yra atitraukiami neatidėliotinų šeimos reikalų. Sunkumai ir dirbti nuotoliniu būdu, ir rūpinantis šeima laikui bėgant tampa vis akivaizdesni.

Išsigryninkite kiekvieno darbuotojo asmeninę situaciją ir kontekstą. Organizacijoje, kurioje didžioji darbuotojų dauguma gyveno vieni, su partneriu ar vienu iš tėvų, darbuotojai jautėsi vieniši. Tad buvo nuspręsta nuotoliniu būdu organizuoti kavos pertraukėles, kurių metu buvo neformaliai bendraujama. Kitoje organizacijoje didelė dalis darbuotojų augino mažamečius vaikus. Jie susidurdavo su sunkumais dirbti tradicinėmis darbo valandomis. Pakeitus tradicines darbo valandas, ženkliai sumažėjo išsekimo jausmo ir streso.

Paskatinkite darbuotojus komunikuoti jų naują „normalų“ darbo dienos režimą. Susitarus, kokiomis valandomis darbuotojai bus online,  suvaldysite darbdavio ir darbuotojų lūkesčius, išvengsite nereikalingo nepasitenkinimo.

Kurkite bendraminčių, kuriuos vienija bendri interesai ar pomėgiai, bendruomenes. [SloanReview]

Auksinė taisyklė

Empatijos įgūdžiams tobulinti galioja Auksinė taisyklė – elkimės su kitais taip, kaip norėtume, kad kiti elgtųsi su mumis. Kurdami stipresnius ryšius su kolegomis ar pavaldiniais, sukursime empatiškesnį verslą savo klientams.

Jeigu buvo taikoma atvirų durų politika, tęskite šią praktiką karantino metu. Sudarykite sąlygas darbuotojams „trumpam užbėgti“ pas jus asmeniniam pokalbiui. Net jeigu daug kas pasikeitė dirbant nuotoliniu būdu, buvusių įpročių išsaugojimas sukurs saugumo jausmą jūsų komandai. [Forbes]

[foto: motto.za.net]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.