Kai didžioji dauguma darbdavių vertina kandidatų patirtį ir sugebėjimus, vis daugiau įmonių analizuoja asmenybės bruožus, vertindami kandidatų atitikimą siūlomai pozicijai.
Didžiojo penketo asmenybės modelis
Kiekvieną dieną žmogus priima sprendimus, sprendžia problemas ir daro tai dažnai jam įprastu būdu. Vieni mėgstame konkretumą, aiškumą ir tvarką, kiti – originalumą bei laisvę naujoms idėjoms. Kognityvinis stilius psichologijoje apibrėžiamas kaip būdas, kuriuo žmogus mąsto, suvokia stimulus ir kaip tai naudoja savo elgesyje.
Kognityvinis stilius yra matmuo, kuris gali būti įvertintas naudojant psichometrines technikas; jis yra stabilus laiko atžvilgiu ir nepriklausomas nuo protinių gabumų (intelekto); yra dvikrypis arba turi du polius ir apibūdina skirtingus, o ne geresnius mąstymo procesus.
Asmenų problemų sprendimo stilius nesikeičia nei bėgant laikui, nei su amžiumi. Asmenys, kuriems labiau išreikštas adaptyvus arba novatoriškas kognityvinis stilius, skirtingai sprendžia problemas ir priima sprendimus. Kiekvienas asmuo gali rodyti iniciatyvą, būdingą priešingam stiliui (tarsi naudodamas streso įveikimo mechanizmą), tačiau galų gale grįš prie stiliaus, kuriam teikia pirmenybę. Išorinės aplinkybės gali priversti žmogų elgtis jam nepriimtinu būdu, bet dėl to keičiasi tik jo elgesys. Žmogus, besielgiantis priešingai savajam stiliui, patiria stresą, nukenčia jo veiklos efektyvumas.
Tyrimais nustatyta, kad kognityvinis stilius yra susijęs su asmenybės bruožais ar tam tikru asmenybės tipu. Dauguma atliktų tyrimų naudojo Didžiojo penketo (angl. Big Five personality trait) asmenybės bruožų modelį. Didžiojo penketo asmenybės modelis – kelių dešimtmečių mokslinių tyrimų, analizavusių asmenybės bruožų faktorių sudėtį, rezultatas. Šis modelis plačiai taikomas ir Lietuvoje.
Didžiojo penketo modelis plačiai taikomas praktiškai ir yra vienas realiausių pretendentų tapti bendrai pripažįstama asmenybės teorija. [šaltinis: psyjournal.vdu.lt]
Didžiojo penketo asmenybės dimensijos
Emocinis stabilumas (Neuroticism)
Šis bruožas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus – baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį, kaltę ir pan. Šiai asmenybės dimensijai priklauso nerimas, priešiškumas, depresiškumas, drovumas, impulsyvumas ir pažeidžiamumas.
Ekstraversija (Extraversion)
Ekstravertai yra socialūs, tačiau socialumas nėra pagrindinis bruožas ekstraversijai nustatyti. Tai ir aktyvumas, šnekumas, optimizmas. Šiai asmenybės dimensijai priklauso šiluma, visuomeniškumas, savęs įtvirtinimas, aktyvumas, sužadinimo siekimas ir teigiamos emocijos.
Atvirumas patirčiai (Openness to experience)
Atvirumo naujam patyrimui elementai – laki vaizduotė, dėmesys vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu. Šios srities rezultatai siejasi su išsilavinimu ir protu. Šiai asmenybės dimensijai priklauso fantazija, estetiškumas, jausmai, veikla, idėjos ir vertybės.
Sutariamumas (Agreeableness)
Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, kito užjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems. Šiai asmenybės dimensijai priklauso pasitikėjimas, tiesumas, altruizmas, nuolaidumas, kuklumas ir empatiškumas.
Sąmoningumas (Conscientiousness)
Sąmoningumu laikomas impulsų valdymas. Ši dimensija apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo ir kitus procesus bei pasiekimų poreikį. Sąmoningumas siejasi su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę – perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas. [šaltinis: psyjournal.vdu.lt]
Kurie asmenybės bruožai svarbiausi darbdaviams?
Atvirumas, sutarimas ir sąmoningumas – bruožai, kurie reikalingi didžiąjai daugumai pozicijų.
Sąmoningumas ir sutarimas – plačiai pritaikomi asmenybės bruožai, ypač pozicijose, kurios reikalauja aukštos kvalifikacijos ir darbuotojų mokymų.
Visgi sąmoningumas yra aukščiausiai vertinamas asmenybės bruožas daugelyje profesijų. [šaltinis: Sackett, P. R, Walmsley, P. T. (2014). Which Personality Attributes Are Most Important in the Workplace? Perspectives on Psychological Science]
Kur panaudoti Didžiojo penketo testo rezultatus?
Ieškantiems darbo – įžvalgas apie jūsų asmenybę panaudokite analizuodami savo atitikimą esamai ar būsimai pozicijai.
Ar esate atsparus stresui ar jums sudėtinga visa darbo dieną dirbti neišeinant iš ofiso? Apsibrėžkite, kokių savybių reikalauja darbo pozicija, ir pagal testo rezultatus matysite, kiek ir kokių jų turite jūs.
Jeigu turite nemažą patirtį esamoje pozicijoje ir ieškote naujų atsakomybių ar projektų, šio testo rezultatai taip pat jums padės lengviau nustatyti prioritetus.
Didžiojo penketo asmenybės modelį panaudosite siekdami geriau pažinti save ir savo stipriąsias puses, apsispręsdami dėl krypties ir prioritetų.
Lietuvos rinkai adaptuotos, validizuotos ir verslo organizacijų sėkmingai naudojamos išorinių ir vidinių atrankos kandidatų vertinimui asmenybinių savybių vertinimo metodikos yra kelios: Facet5, ProfileXT, CEB (ankstesnis pavadinimas SHL), Tripod (www.tripod.lt) ir kt.
Darbdaviams – pradėkite apibrėždami ieškomos pozcijos atsakomybes. Ar ieškote komandos nario ar individualisto? Ar įmonės kultūrą apibūdintumėte kaip biurokratišką ar neformalią ir laisvą? Ar reikia kūrybiško, nestandartiškai mąstančio darbuotojo? Ar tokio, kuris geriausiai jausis dirbdamas pagal griežtai reglamentuotas taisykles ir procesus.
Darbuotojai, kuriems būdingas labiau išreikštas atvirumas patyrimui, pasižymi polinkiu mesti iššūkį egzistuojančioms procedūrinėms ar socialinėms normoms, nepaklusti joms ir kurti savas taisykles.
Darbuotojai, kuriems būdinga labiau išreikšta ekstraversija, pasižymi polinkiu kurti ir skleisti daug idėjų.
Darbuotojai, kuriems būdingas labiau išreikštas neurotizmo bruožas, pasižymi nenoru rizikuoti ir nenoru elgtis kitaip nei įprasta organizacijoje [šaltinis: Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Kovalčikienė, Aldona Ciūnytė. „Didžiojo penketo asmenybės bruožų ir kognityvinio stiliaus sąsajos“. VDU].
[foto: rewireme.com]